Vertiname šios organizacijos pasitikėjimą mūsų komanda ir kviečiame skaityti šiuos straipsnius.
Praėjusiais metais bendrovei „Kelių priežiūra“ atėjęs vadovauti Rolandas Rutėnas sako, kad metai buvo tokie intensyvūs, jog kartais rodėsi, kad pokyčiai bendrovėje vyksta net per greitai. „Norime kuo greičiau nusimesti valstybinės įmonės aureolę ir tapti lygiaverčiu rinkos dalyviu, reaguojančiu į kintančius klientų poreikius“, – sako iki šiol tik verslo įmonėse dirbęs vadovas. Vidinių procesų efektyvinimas, orientacija į rezultatą, moderni vadyba ir bendrovės identiteto kūrimas – pagrindiniai raktažodžiai, apibūdinantys, kuo šiandien gyvena viena reikšmingiausių šalies bendrovių.
Kiek daugiau nei prieš metus atėjote vadovauti valstybinei bendrovei, kuri atsirado 2017 m. sujungus 11 regioninių kelių priežiūros įmonių. Ko tikėjotės ir koks buvo pirmasis įspūdis?
Savo karjeroje jau esu turėjęs tokių patirčių, kai iš keleto įmonių sukuriamas vienas bendras darinys, tad daugmaž įsivaizdavau, kad atėjęs į „Kelių priežiūrą“ joje pamatysiu įvairių subkultūrų, buvusių įmonių palikimų. Taip ir buvo. Bendri procesai lyg ir buvo apibrėžti, bet kaip jie turėtų veikti tokioje didelėje struktūroje, nepagalvota. Sujungiant įmones grandinės buvo sukabintos, bet neįdėta širdies į tai, kaipgi veiks visas mechanizmas.
Kita vertus, tokia situacija iš keleto skirtingų įmonių sudarytose bendrovėse yra visiškai normali – susijungimai greitai įvyksta tik popieriuje, o realybėje kiekviena įmonė įsiliedama į bendrą struktūrą atsineša savo kultūrą, procesus ir taisykles, kurių taip paprastai, formaliu įsaku neištrinsi.
<…>
Didelis organizacijos pasiekimas yra tai, kad mes realizuojame visus išsikeltus tikslus. Nes per strategines sesijas abejonių tikrai buvo nemažai – daug kas manė, kad pašnekėsime, įvardysime užduotis ir tuo viskas baigsis, kaip dažnai nutinka. Bet visi projektai vykdomi ir tai tikrai džiugu. Tad ir toliau nuosekliai judėsime nusibrėžtomis kryptimis pirmyn.
Išskirčiau ir du naujus akcentus, kuriems norime skirti papildomą dėmesį kitąmet: paslaugų kokybė ir eismo saugumas. Turime minčių viduje apsibrėžti sau, kaip bendrovei, griežtesnius paslaugų normatyvus, nei mus įpareigoja sutartys su klientais. Kartais matome situacijų, kai formaliai kelio elementas ar ruožas atitinka nustatytus kriterijus, bet vairuotojams jis nėra patogus. Žinoma, ne viskas priklauso nuo mūsų, daug kas atsiremia į finansavimą, tačiau norime būti tie, kurie kelia kokybės kartelę, eskaluoja šiuos klausimus.
Taip pat ir su eismo saugumu – mes kaip niekas kitas esame nuolatos kelyje. Kasdien visoje šalyje į kelius išvažiuoja apie penkiasdešimt „Kelių priežiūros“ ekipažų apžiūrėti konkrečių kelio ruožų. Taigi mes geriausiai matome kelio būklę, galime identifikuoti pavojingas vietas, analizuoti avarinius ruožus ir imtis prevencinių priemonių panašiose atkarpose.
Kitas dalykas – mūsų pačių darbuotojų saugumas. Praktiškai kas antrą savaitę įvyksta incidentas, kai į „Kelių priežiūros“ transporto priemones kelyje įvažiuoja kita transporto priemonė. Tad rūpindamiesi bendru saugumu mes didinsime ir savo žmonių saugumą.
<…>
Originalų straipsnį skaitykite čia
Veiklos efektyvinimą įvardinusi kaip strateginę bendrovės kryptį, AB „Kelių priežiūra“ šįmet pradėjo įgyvendinti veiklos tobulinimo programą. Ilgainiui visą organizaciją apimsianti naujoji vadybos sistema turėtų ženkliai padidinti bendrovės efektyvumą ir užtikrinti aukštą vienodai atliekamų darbų kokybę visoje šalyje.
Vienas iš svarbiausių „Veiklos tobulinimo“ programos tikslų – surasti geriausius šiuo metu egzistuojančius metodus kiekvienam bendrovės darbui atlikti ir juos įtvirtinti visos organizacijos mastu, kitaip tariant, standartizuoti. Bendrovė siekia ne tik nustatyti bendrus darbo standartus bei veiklos rodiklius, bet ir įtvirtinti organizacijos kultūrą, kurioje darbuotojai aktyviai įsitrauktų į procesų gerinimą ir tobulinimą.
„Galutinis šios programos tikslas – pasikeitęs įmonės darbuotojų supratimas apie kasdienį veikimo būdą. Norime, kad visi šalies teritorijoje esantys padaliniai vienodai suvoktų, koks turi būti bet kurio mūsų atliekamo darbo rezultatas tiek kokybiniu, tiek kiekybiniu aspektu, bei jo siektų nustatytu būdu. Ir, kas labai svarbu – stebėtų ir pastebėtų problemas, trikdžius, juos eskaluotų ir siūlytų sprendimus darbo metodų (standartų) tobulinimui“, – komentuoja Ruslanas Prokofjevas, AB „Kelių priežiūra“ Kokybės ir technologijų departamento direktorius.
„Kelių priežiūros“ paslaugų krepšelyje – daugybė įvairių darbų: sniego valymas, kelių remontas, šienavimas, stotelių tvarkymas, kelio ženklų priežiūra ir kita. Kiekvienas jų turės būti atliekamas pačiu efektyviausiu būdu, kurį detaliai aprašius jis taps standartu 21 įmonės padaliniui.
Pavyzdžiui, jei šienaujama žolė kelkraščiuose, standartas numatys, kokiais peiliais turi būti aprūpinta žoliapjovė, kokiu tempu ji turi judėti, kiek ir kokių reikia resursų, kad būtų gautas pageidaujamas rezultatas – po pjovimo ne aukštesnė nei 7 cm žolė.
Darbų standartizavimas tampa atskaitos tašku veiklos planavimui – nustačius, kaip ir kokiais resursais turi būti atliktas darbas bei koks galutinis jo rezultatas, kiekvienam darbuotojui ar jų komandai apskaičiuojamas dienos darbų planas. Jame įvardinama aiški užduotis – tarkime, nupjauti 40 km žolės ruožą. Jei dienos pabaigoje visgi planas nebūtų įgyvendintas, darbuotojai kartu su darbų vadovu turės įvardyti aiškias kliūtis, kodėl.
R. Prokofjevas pabrėžia, kad suprasti, kodėl nepavyksta pasiekti norimo rezultato, būtina – tam, kad galima būtų spręsti problemas ir ateityje sukelti kuo mažiau trukdžių sklandžiam procesui.
<…>
Kalbėdamas apie tai, kas sunkiausia įgyvendinant veiklos tobulinimo programą, Kokybės ir technologijų departamento vadovas akcentuoja, kad diegiama iš esmės nauja ir pakankamai griežtai apibrėžta vadybos sistema. Todėl didžiausi iššūkiai susiję su pokyčių valdymu: pradine neigiama žmonių reakcija, pasipriešinimu.
Sėkmingam pokyčių suvaldymui itin svarbi tinkama komunikacija įmonės viduje. Kaip suformuoti supratimą, kad tai iš tiesų veikia, kad naujas būdas – tinkamesnis, kad jis padės pasiekti geresnio rezultato patogesniu būdu?
„Tai susiję ir su žmonių mokymu, edukacija, bendro požiūrio keitimu. Galiausiai, pokyčio naudą turi atrasti kiekvienas asmeniškai – kol darbuotojas nepajaus, kad naujas metodas tikrai geriau veikia, o darbo krūvis iš esmės nekinta, tol nepadės jokios strategijos. Visam tam natūraliai reikia laiko. Žinoma, labai svarbi ir tinkama naujovių sklaida organizacijos viduje – kol kas dar ieškome geriausio būdo, kaip ją įgyvendinti“, – sako daugiau nei 2300 darbuotojų turinčios bendrovės atstovas.
Galutinis tikslas – pokyčiai visoje organizacijoje, susiję tiek su naujais darbo metodais, tiek su darbo kultūra, kurioje kiekvienas darbuotojas įsitrauktų į nuolatinį veiklos tobulinimo procesą.
Bendri veiklos standartai – organizacijos efektyvinimo bei paslaugų kokybės strategijos dalis. AB „Kelių priežiūra“ atsirado 2017 m., į vieną organizaciją sujungus 11 regioninių kelių priežiūros įmonių. Natūralu, kad kiekviena jų turėjo savo požiūrį į procesus, savaip planuodavo ir organizuodavo darbus bei juos atlikdavo. Todėl, pasak R. Prokofjevo, ir buvo inicijuota programa, padėsianti surasti geriausius šiuo metu egzistuojančius metodus ir juos paversti vieningu organizacijos standartu.
Šią iniciatyvą bendrovė vadina ne projektu, o programa, nes tai tęstinis procesas, vadybos sistema, kurianti nuolatinę gerinimo, tobulinimo terpę, kurioje nuolat ieškoma geresnių, efektyvesnių veikimo būdų. Todėl ji, skirtingai nei projektai, neturi apibrėžto pabaigos termino.
„Standartas yra geriausias dabartinis darbo atlikimo būdas, kuris gali bet kada pasikeisti. Jį pagerinti gali naujas darbo metodas, našesnė technika, medžiagos, kitos inovacijos arba auganti žmonių kompetencija. Todėl procesas nėra baigtinis: nuolat stebėsime, kaip ir ką galime patobulinti, tikrinsime, ar tai veikia“, – sako R. Prokofjevas.
Originalų straipsnį skaitykite čia
